Arklių pirklio namas
Arklių pirklio namas. Ponas Rittens daug keliaudavo, siūlydamas ir pardavinėdamas savo gražiuosius arklius. Iš svečių kraštų parsiveždavo ne tik labai madingų, mums dar nematytų rūbų, bet ir puikių daiktų savo namui. Galima tik įsivaizduoti, kaip gražu buvo jo svetainėje.
Plačiau:
Namą pastatė garsus meistras mūrininkas Fiedler, o savininke buvo nurodyta jo žmona Helene. Vėliau pastatą nupirko arklių pirklys Adalbert Rittens, kuris supirkinėjo trakėnų ir žemaitukų veislių arklius. Juos laikinai patalpindavo arklidėje. Amžininkai gėrėdavosi šių arklių gražumu ir puošnumu. Trakėnus parduodavo kariuomenei, o žemaitukus eksportuodavo į Vakarų Europą, dažniausiai į Vokietiją ir Belgiją, akmens anglies kasyklas. Nedidelius, žemaūgius bet ištvermingus arklius nuleisdavo į šachtas, ten jie vežiodavo anglių vagonėlius, kol apakdavo ir baigdavo savo gyvenimą.
Nuo 1943 m. pastatų savininke tapo A. Rittens našlė Scharlotte Rittens. Sūnus Adolph Joseph, būdamas 18 metų, žuvo 1944 m. rudenį kare.
Namo kieme be arklidės dar stovėjo daržinė šienui. Iš kiemo pusės buvo pastatytas priestatas, ten buvo skalbykla ir virtuvė. Pasitraukdami į Vakarus namo gyventojai viską paliko – ir turtą, ir arklius. Visi arkliai perėjo Šilutės komunaliniam ūkiui.
Gyvenamajame name buvo vandentiekis, kanalizacija, bet po karo viskas buvo išardyta ir išvogta.
Spėjama, kad po pamatais ar sienoje gyventojai buvo spėję kažką paslėpti, nes keletą kartų kažkas tą sieną bandė griauti, bet sutrukdė milicija. Vėliau tas vietas užmūrijo ir užbetonavo.
Rittens buvo laikomas Šilutės miesto inteligentu. Bet labiausiai pagarsėjo, kai už 50.000 litų sutiko perleisti savo reto grožio žmoną Traksėdžių durpių kraiko fabriko direktoriui W.Kubillus. Arklių pirklio žmona turėjo „meilužių“, o kad p. Kubillus ja ne vien draugiškai domėjosi, buvo vieša miesto paslaptis… Taigi, vieną kartą A. Rittens nutarė gelbėti savo garbę, pakvietė jį į viešbutį „Germania“ ir ten sudarė tarsi sandorį. Tai buvo laikoma gėdingu įvykiu. Legenda pasakoja, kad pasipiktinę gyventojai A. Rittens paveikslą nuėmė nuo Šilutės evangelikų bažnyčios altoriaus freskos. Taip ir liko dėmė šalia garbių žmonių portretų. Legendą patvirtinančių istorinių šaltinių nėra rasta.
Iki XIX a, pabaigos sklypas priklausė dvarui, po to išplanuotas ir parduotas. Amžių sandūroje pastatytas moderno stiliaus pastatas pasižymi eklektiška architektūra, yra plytų mūro, stačiakampio plano, 1 aukšto su mansarda, puoštas įvairiu dekoru, vėliau pristatyta veranda su medžio raižiniais bei originaliais laiptais į mansardą. Name taip pat yra išlikusios senosios grindys, durys, puošnios koklinės krosnys ir piešiniais verandoje.
Šaltiniai:
1. Petras Jakštas ,,Vadovas po Šilutės miestą“ 1982 m.
2. „Pamarys“. 2001, liep.27 d.
3. Einwochnerbuch fur die Stadt und Landkreis Heydekrug. Ausgabe I943
5. https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/pasakojimas-is-silutes-praeities-ii-dalis/
6. http://ofb.genealogy.net/famreport.php?ofb=memelland&ID=I145735&nachname=RITTENS&lang=de

